Taip viskas viename kelyIš karto susipynė...
Lyg lūžo medis nuo audros,
Nes neišlaikė įtampos
Širdis krūtinėj...
Ar dėl garbės,
Savo gyvenimą
Galėčiau paaukoti?
Būtų to per daug-
Ne mano ši viltis.
Kiek vienas apie kitą,
Nors būname drauge,
Ir nesužinom...
Svajonė svetima
Neatveria akių gelmės.
Jeigu dabar paklaustų kas,
Kodėl vaikaičių neauginam,
Nepasakyčiau-springtų žodis
Gal galų gerklės.
Ir lieka nepaaiškinta
Likimo raizgalynė-
Vis tiek jau neprikelsi praeities.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą