Ne kartą rankoje laikiau
Ir baltą, ir net juodą rožę...
Prie skruosto baltąją glaudžiau-
Jos kvapas sklandė kambary,
Ilgai užmigti jis neduoda...
Sapne tik vieną vardą ištariau,
O aidas atnešė gėlelę juodą.
Ir nežinau, kodėl likimas
Neatnešė nei džiaugsmo, nei paguodos
Ir juodą rožę sapnavau dažniau.
Tik po ilgų gyvenimo klajonių
Tarsi iš juodo sapno nubudau-
Kaip veltui baltą rožę saugojau,
Galvojau, kad ji bus
Gyvenimo graži,
Neišsipildžiusi svajonė...
Dabar matau-apsirikau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą