Ne vien žmonėms
Paminklai stovi
Ir medžiai saugo
Atmintį ilgai -
Pilni gyvybės,
Kol žaliuoja,
O po kiek metų
Styro tik stuobriai.
Jeigu nenukerta,
Apstoja palikuonys-
Šešėliuose paskęsta
Ir juodi kelmai...
Tarsi dėkoja žemė
Gimdanti, auginanti,
Kad laiko šuoliais
Prie jos sugrįžta
Kažkada visi.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą