Koks lygus baltas
Vaišių stalas-
Nesutepta ir staltiesė šviesi.
Ryt mūsų šventė-
Susėsime, pakelsim tostą
Ir už bočių šventą žemę
Ir pasidžiaugsim,
Kad sutilpome visi.
Su skrandomis,
Kuntapliais apsiavę-
Gimtinė žemė
Duoną riekė
Po kąsnelį kiekvienam,
Nes buvo ji skalsi...
Vaikai išbėgo į gyvenimą-
Svetur keliavo,
Kad grįžtų tėviškėn
Jau ne basi.
Ilgai dar rišime žaizdas,
Kurios į sielą įsigavo-
Kažkas kažkam ilgai melavo,
O atsakingi jaučiamės visi.
2009
2009 m. vasario 15 d., sekmadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą