Juk niekas čia nestato palapinių-Pradzvimbia kur prie ežerų,
Kur skruzdėlės, uodai ne taip kankina;
Be vėjo sūkurio miške tvanku.
O kiek gyvybės nestatytoj palapinėj,
Kiek knibžda vabalėlių po sniegu,
Ir kinvarpos skrebena-jos vorų kaimynės-
Išlįs pavasarį kiekvienas iš landų.
Kokia paslaptimi mane atskyrė
Nuo gamtos brolių mažesnių,
Nors taip dažnai einu į girią,
Bet palapinėje gyventi negaliu.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą