Kiek išbraidyta
Tėviškės upelių,
O slidūs akmenėliai
Ir dabar dar byra pro pirštus,
Prieš saulę žaižaruoja
Visos žemės spalvos,
Nuskaidrintos vandens šaltinių-
Iš pačių gelmių.
Ir medžiai prie upelių kalba,
Kamienuose nubraižo
Lyg žemėlapius gražius...
O, eisiu pasroviui
Ir pamatysiu marių spalvą-
Tik jas svajonėse
Dažau žaliuoju smaragdu.
2009
2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą