Net nežinau,
Iš kur tie vėjai
Ir kam skaudu
Nuo jų atodūsio skvarbaus -
Pašiaušia plaukus,
O paskui pabėga,
Kad greit mane apleis,
Gerai žinau...
Daug pastovesnis
Žemės grumstas juodas,
Nors ir gliti,
Bedantė jo burna ...
O, laukiu vėjo-
Malonaus kutenimo
Ir šnabždesio
Man palei ausį-
Tokia viliojanti,
Nors ir trumpa
Akimirka šita.
2009
2009 m. sausio 10 d., šeštadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą