Ateinantiems,nueinantiems-
Dangaus kraštelis mažas
O ryto saulės šypsenos daugiau ,
Ir kiekvienam lietaus po lašą
Ir oro gurkšnio kiek- gaivaus.
Dar norim bristi rytmetį į rasą
Ir svaigų džiaugsmo spindulį pajaust.
Nuo gėlės žiedo krinta lašas
Kaip ašaros -ir džiaugsmą, skausmą ,
Kai kada užplaukiantį, nuplaus...
Per upelius perbrisdami dažnai
Vis susiieškom seklią brastą
Ir tarp kalnų vingiuoja vėl keliai.
Jei užskersuoja kur nuvirtęs rąstas ,
Tuoj nuo pečių nusimetam balastą-
Išdidūs lieka žemėje tiktai miškai...
O,nežinau, kiek žmogui reikia ,
Ar duonos riekę valgome skaniai-
Kada iš vakarų į rytus
Juodieji debesys nuplaukia ,
Mojuojame lyg paukščiai
Tolyn žvaigždžių taku sparnais .
2008
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą