Kankorėžiai

Eglių kankorėžiai pakibę
Lyg žvakės puošia
Motinų žalias kasas.
Atskridę kėkštai
Džiaugiasi išvydę
Geltonas savo maisto kuprines.
Žiūriu į jas-širdy sutilpę
Švelnumas, gėrio spindulys.
O, pažiūrėk kaip žvilga!
Karoliais kaklą padabins...
Į baltą sniegą
Margumynai byra,
O rankos kaip kankorėžiai-
Šiurkščiais delnais pavirs.
O aš dar stoviu po egle,
Bijau, kad vėjo šaltas gūsis
Ne vietoj sėklas išbarstys,
Paskui tik pasiūbuos šakelę,
Mus ilgam pamiršęs
Toli nubėgs ir nebegrįš.
2009