Balta giria-paliečiu beržo tošį,Priglaudžiu skruostą-kaip švelnu!
Aukštai aukštai viršūnės ošia...
Klausau ir širdyje ramu.
Prisėdu-samanų kupsteliai,
Paglostau-susiūbuoja patalai...
O,kaip švelnu ir viršūnėlės kaip akelės
Suskamba tik man girdimais garsais.
Parsinešu namo dangaus mėlynę,
Žvelgiu,o akys tų pačių spalvų-
Jų žvilgsnis sieloje žaizdas užgydo
Lyg vilkabirbių pūkas-kaip švelnu!
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą