Pakrantėj valtys nuobodžiauja,Kai nesigirdi kalbančių žmonių,
Kai jų kraštų bangelės neskalauja,
Kai irklų negirdi bildenimo,
Ir kirų, skrendančių-vandens rėksnių.
O ežero sustingęs plotas
Dar atsisėsti žūklei traukia,
Pasižiūrėti, kas gyvena po ledu...
Aplink tokia tyla ir balta balta,-
Tarsi valtelėse mes-vienu du.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą