Purus sniegelis
Krinta krinta...
Gal debesėlis iš dangaus
Panoro žemėj atsigulti,
O eglių šakos jį priglaus...
Kaip svyra apsnigtos,
Arčiau savęs gal žemė šaukia,
Sušildo jas alsavimu giliu.
Kokia rimtis,
Ilgai to laukiau-
Dvasios ramybę čia randu.
Kad tokią meilę įsiminčiau,
Per sniegą be takų
Ilgai einu...
Gal niekas priešaky
Manęs jau nebelaukia,
Eglučių proskyna brendu
Lengvu žingsniu.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą