Žalesnė net už rūtąKadagio šakelė-
Miško pavėsyje,
Pakrūmėse ir prie beržų.
Ir žiemą tankios
Ir vienodai želia,
Kai pasipuošia
Tūkstančiais spyglių.
O atnešti prie namo
Ar prie asfaltuoto kelio
Su ilgesiu ir nerimu
Vis žiūri į miškus,
Nes ten maži paukšteliai peri-
Atradę prieglobstį,namus...
Verboms nuskinsiu šaką žalią-
Prisikėlimui Dievo ir žmogaus,
Kad kadagiai nedžiūtų
Prie mažų miškelių...
Nulaužtą šaką-šventintą
Geri namai priglaus.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą