Bėga upeliai-
Paslaptingos srovės
Akmenėlius pajudina,
Žolių kasas paglosto,
Pakalbina medžių šaknis
Ir vėl nurimusios
Brastas ištiesia,
Kur brenda žvėrys
Vandenėlį gerdami.
Ant samanotų akmenų
Ir aš prisėsiu,
Nuplausiu kojas po ilgų kelių,
Ant gelto smėlio išsitiesus
Į melsvą dangų
Akimis skrendu.
Pakrūmėse,žalių lapų pavėsy
Tik paukščių čiulbesį girdžiu...
Dabar žiema
Ir vandenys atvėsę,
O prie upelių grįžti
Dar pašaukia-
Kažko vis širdyje taip neramu...
Gal šilumos ilgu?
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą