Vaiskiu žiemos dangum
Keliauja debesys
Balti kaip sniegas,
O žemė ilsisi
Iki pavasario aušrų,
Nors ir trumpėja naktys,
Saulė ilgai miega
Už garbanotų debesų.
Kodėl dabar jau akys kyla
Aukštyn aukštyn,
Virš apsnigtų stogų,
Kaip mėlynas dangus
Akių gili mėlynė
Taip ilgisi mažo stebuklo-
Tavo šiltų,švelnių delnų.
Paliestum skruostą,
Džiaugsmo ašara sustingtų...
O!Žiemos šaltis nebaisus,
Kai debesys balti nuslenka,
Atsiveria širdy dangus.
2009
2009 m. sausio 13 d., antradienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą