Pamiškėje susispietė
Įvairūs medžiai-
Vienų šakelės sugeria šalnas ,
Kiti neduoda vėjui kelio ,
Sustabdo audrą savo krūtine ...
O čia dangaus visiems užtenka-
Viršūnes prausia debesys balti.
Nematome, kur jie nuplaukia ,
O medžiai laukia- auga dideli ,
Kad kuo arčiau į debesis įaugtų ,
Dangaus mėlynę gertų iš arti...
Kiek daug šakų anksti nudžiūsta
Ir styra žagarai rudi-
Nepastebi šio medžių
Amžinojo virsmo ,
Jeigu dažniau į dangų -
Į viršūnes žiūri...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą