Rožės

Žmogaus gyvenimas
Tarsi laukinė rožė ,
Kai žiedas skleidžiasi retai ,
Paženklintas vilties ir grožio ,
Pasauliui šypsosi linksmai...
Ir bėga lyg šaltinis metai
Ir geria saulę sielos akimis-
Sugluminta sustoju prie verpetų ,
Ištrūkusi iš jų ir vėl einu pirmyn...
Kaip greitai nubyrėjo gėlės-
Gal liko šaknys-vėl pražys ?..
Nepasiduosiu ir aplenksiu
Šaltą šiaurės vėją-
Rožes apklosiu žiemos vidury.
2008