Kartais jaučiuosi
Tarsi atsiknojus beržo tošis,
Todėl ir ant stuobrių
Ją greitai pamatau...
Kai kinvarpos takus išskobia,
Taip lygiai lygiai
Nuo kamieno nulupau.
Gal neilgam ši netektis-
Šalia berželis ropščias,
Sulauksiu lapų-
Blizgančių,siaurų.
Jų kvepiančiais spurgais
Įtrinsiu savo delnus,
Varvės į gomurį sula saldi.
Kai paukščiai sučiulbės,
Aukštyn pakelsiu galvą-
Į sielą pasiimsiu
Jų linksmas giesmes...
Prieik arčiau,tau atiduosiu-
Lyg trupinėlį tošies-
Savo širdies gilias versmes.
2009
2009 m. sausio 21 d., trečiadienis
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą