Mėnulis seka paskui saulę-Jo kelias švytintis, skaidrus,
O mėlynas dangus žiūri į žemę...
Nubalę skruostai, rankos baltos
Lyg nuotaka žiemos rūbu.
Kalneliais ritasi šešėliai
Nuo debesėlių balzganų,
Kada prakalbina pusnis
Gražuolis mėnuo,
Net ir dangaus mėlis
Nutiesia jam ir man kelius.
Einu saulės taku į šviesą,
Už nugaros -mėnulis apvalus...
Prie žemės grįžta mano mintys-
Prisiminimai iš jaunų dienų.
Po daugel metų susitikę
Į glėbį puolame kartu.
O!Kaip gerai, kad mylime ir gera-
Nepalietė žiemos šalna širdžių...
Kada saulutė atsisveikindama moja,
Ištiesiame rankas
Ir bėgame su mėnuliu.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą