Praėjo nuo to laikoŠitiek metų,
O niekad negrįžau
Dar tais pačiais keliais,
Ką sausio vidury
Per žiemos šaltį
Jaučiau sugrubusia
Ranka ir širdimi.
Dabar matau-riba,
Sukibo rankos,
Kažkas parodė
Delne-menkas sprogmuo,
Gal šovinys,
Kuris turėjo mus apginti
Nuo tuneliu dundenančių tankų...
Tamsa man prieš akis.
Aš- motina tarp nepažįstamų,
Už nugaros Seime sūnus,
Aikštėj vaikai kiti,
Su jais širdy-
Visa šalis.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą