Drevės

Nudžiūsta šakos- tarsi rankos
Nuo darbų nusvyra,
Palieka gilūs skauduliai, randai,
O medžių drevėse
Jau vietą taisosi nauja gyvybė-
Lizdely cypsi paukščių pumpurai.
Tarp lapų pasislėpę tėvai suokia,
Kokie turėtų būti jų vaikai-
Užaugę skrieti padangėj išmokę,
Mokėtų rasti lizdą, giesmę
Perduotų vaikams linksmai...
Kokia trapi kartais gyvybė-
Net medis virsta iš šaknų...
Atgniaužiu delną-rievės lygios
Lyg vagos ant arimų
Ir apsnigtos seniai...
Jau daugelio žiemų.
2009