Prie eglių ir beržai pritampa-
Kokie stori kamienai
Ir į dangų žiūri taip linksmai.
Su eglėmis už rankų susiėmę-
Lyg iš vieno kelmo-
Ne giminės,bet sutaria gražiai.
O pažeme šakelės glaudžia
Mažuosius , apsupa švelniai-
Užstoja vėją, ir užauga
Žali lyg rūtos pataisai.
Jei mus kas nors taip saugoti mokėtų,
Šalia išaugtų eglės ir aukšti beržai...
Priglustume prie vienas kito-
Metai vėju lėktų
Ir lūpos gertų rasą...
O kur dar saulės bučiniai?
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą