Ruduo jau už pečių,
Žiemužė įpusėjo,
Bet kiek dar pėdsakų gilių,
Kai vėjas šėlo
Ir nešė šakeles kažkur,
Nuplėšęs nuo senųjų ąžuolų.
Džiugu,kad geros rankos
Jautriai jas pakėlė
Ir saugo tarsi mylimus vaikus,
O eglei širdį gal sugėlė,
Sūpuoja, migdo
Net pageltusius lapus...
O,koks ilgesys akis atvėrė-
Ir tiesias rankos
Apkabinti jus visus.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą