Labai toli-Ranka kiekvieno nepasiekčiau,
Bet ir dabar išliekam artimi,
Kai buvome jauni,
Juk mūsų siekiai
Kiekvieno buvo atskiri...
Dabar visus subūrė
Tas pats LAIKAS-
Išbluko lūpų šypsena,
Pražilo puošmena-plaukai,
Bet taip gerai- išvengėme
Ir sielą gaubiančio aksomo-
Prisipažįstame, gyvenom visa kaip...
Sunku įsivaizduoti net svajonę,
Kad vaikštom Anykštos krantais,
O mūsų kelyje sutikti žmonės
Dar sveikinasi ir pažįsta...
Ačiū ir už tai.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą