Vienintelė Lietuva

Ankstyvo ryto spindulys
Į debesėlį nusiprausia,
Nušluosto į girias akis.
Nusišypsojęs manęs klausia:
-Per pievos rasą kur skubi?
Pasilenkiau prie upeliuko,
O gimtinė mane šaukia:
-Panerk rankas, užaugom dideli!
Lietuvišku žodžiu prakalbinau
Miestus, didžiulį pienių lauką,
Gyvenimo upe jau vandenis pilu...
Nenoriu būt maža ir apsupta mažyčių,
Gintaro klodai jūroje-tarp didelių,
Putojančių ir gaudžiančių bangų.
Jie mano saujoje pavirto žemės lobiais,
O Lietuvą vienintelę turiu.
2009