Kasdien brendu į ežero mėlynę,
Bet tai tiktai apgaulė-
Dangus nudažė vandenį melsvai.
Kasdieną jis nebūna toksai žydras,
Kada nurieda pro pirštus dažnai...
Atsigeriu-kvapas pušyno
Svaigina, o šitoks troškulys
Ir koks didžiulis noras,
Nors į bangas panirus
Sušukt:"Dabar laisva!"
Bet mintys lyg raudonas vynas
Vėl prikelia senus jausmus
Ir priešaky vienoda nežinia...
Toli nutįsusios žabangos-
Baimės iltys ilgos,
Pakyla, vėl išnyra;
Jaučiuosi lyg žuvis,
Į krantą traukiama.
Dar įkvepiu giliai-
Galva žemai nusvyra...
Brendu į ežerą, nuplausiu ašaras,
Gal pamanys-vandens lašai.
Tuokart geriau nebūk šalia.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą