Pražydo sodai, nusviro šakos
Lyg padabintos baltu žiedu.
Aš gimtam sodžiuj apsilankysiu,
Kai links šakelės nuo obuolių.
Kaip trumpos naktys, vasaros dienos
Rankas prikausto vis prie darbų,
O ryto saulė, prisiminimai
Grąžina svają jaunų dienų.
Ruduo sustojo prie mano tako,
Nukrito lapai nuo obelų.
Kasnakt sapnuoju gimtinės namą,
Kiekvieną rytą prie jo skubu...
Ten laukia tėtis, brangi mamytė,
Šviečia langeliai nuo žiburių.
Apsilankysiu, tikrai pareisiu
Per baltą sniegą šviesiu taku.
Pražysta sodai, manęs nelaukia,
Metai prabėga kaip vienu du...
Jau uždaryti gimtinės vartai,
Vaikaičiai eina kitu keliu.
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą