Vasara vakarop...

Patupdė saulė spindulius
Šalia paukštelio,
Jau išperėjusio jauniklių
Gausią vadą,
Ir bėga aplink juos ratu-
Anksti ryte linksmai pažadina,
O tik vidurdienį parodo,
Koks mėlynas aukštai dangus...
Kai vakarop uždegusi
Didžiulį laužą,-
Tik ne ugnies,
Kad būtų jiems gražiau,-
Ir pagaliau nusirita į ežerą...
Matuoja laiką-
Šiandieną tarsi paskutinį kartą
Užtiesia horizontą
Ryškiu saulėlydžio blyksniu,
Nupiešusi raudonu pieštuku...
Kasdien kitokiu,
Po kitu debesėliu.
Saulelė jau per dangų
Prabėga, rausvai pasidažiusi,
Kasdieną trumpesniu taku.
Susispietė į būrį paukščiai
Ir debesų, lietaus
Kaskart daugiau,

O lapelius
Dar vėjas mažina...
Kai plikos šakos, be gyvybės,
Nebeliepsnos ir saulės laužas,
Šviesos ir meilės
Bus mažiau.
2009