Skubu padovanoti gėlę.
(Aš visada visur skubu)
Paseksiu trumpą pasakėlę
Apie giliuko nuotykius
V. Petkevičiaus vardu.
Ir savo dar kai ką pridėsiu,
Nes gyvenu prie ąžuolų;
Jaučiu kasdien gaivų pavėsį,
Nuo lapų rasą vis geriu.
Matau, kada senolis žydi,
Kaip greitai auga jo vaikai
Ir į gyvenimą palydi
Ruduo ir Vėjas-du draugai.
O žolėje mažyčio
Vos vos neužmyniau-
Ilgam išliktų netektis...
Pavasarį nusišypsos saulutė,
Ąžuoliukų galveles pakėlus,
Už saugomą gyvybę ačiū pasakys.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą