Savos vynuogės

Vynuogių kekės
Jau prie namo svyra,
O taip dar neseniai pasodinau.
Pas mus jos aitrios-
Neprinoksta ir vėlyvos,
Bet tarsi vynas kvepia,
Kai savas raškai...
Pakelsiu tostą už laimingus,
Į rudenį nueinančius metus,
O rausvos uogos,-
Ne iš vynuogynų,-
Ant stalo tiktai šypseną papuoš.
Ir būsime abu laimingi,
Nors derliaus viena kekė bus.
Ragaukime-galbūt ne paskutinė...
Ir metai dar kiti
Su vynuogėmis sužaliuos.
2009