Pasitikėjimas

Gal patikiu, jei nieko nebeklausiu,
O gal nenoriu melo, nutylėjimo
Bijausi tarsi iškastų duobių-
Įkritusi į jas jau švari nepareisiu,
O taip norėčiau, kad būtų ramu...
Pasislepiu už baltos sienos-
Matau save ir nematau kitų,
Bet vėl toks pats gyvenimas,
Tiktai čia pat, jis mano, į mane atbėga:
Turėsiu aiškintis, ką paslėpiau
Už sienos, už neatvertų langų...
Juk mylimas, jo niekada nekeisiu,
Nepamatysiu tarp kitų, man svetimų.
Kiek pailsėjusi ir vėl išeisiu,
O sielos langines atvėrusi įleisiu
Saulelės šilumą-dabar tikrai ramu,
Nes tavimi tikėt galiu.
2009