Pražydo paskutiniai
Vasaros gvazdikai-
Geltoni ir oranžiniai
Lyg saulės spinduliai.
Apvalios galvos apsisuko,
Kur saulė teka
Ir vėl į vakarą lėtai...
Juk ne saulėgrąža-
Jos didelį geltoną puodą
Tarsi ant laužo užstatai.
Ir sukasi kasdieną laikas-
Vis kurstau,
Kad nevirstų pelenais...
Pamirštamos žibučių
Mėlynos akelės-
Dabar į saulę nuolatos žvelgiu,
Į rudenį pasisuka ir mano kelias;
Saulėgrąžą gimtadieniui-
Gvazdiką ant kapų
Pasilieku...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą