Turėjau svają-pamatyti upę,
Kurios vanduo pavasarį sraunus.
Pakyla šniokšdamas ir supa
Paleistus srovėje ledokšnių
Trupančius gabalėlius.
Klausytis naktimis,
Kaip poška, lūžta,
Išmirkę grimzta-virsta pirmaprade
Dangaus ir žemės jungtimi,
O vasarą jau perbrisčiau,
Nors daubose verpetai sukas,
Bet sekluma dar negili...
Išdžiūsta ašaros ir sraunios upės,
Jei saulę svajose neši.
Turiu svajonę-nešti meilę
Ir tau, ir man vienoda ji.
Dar kartą pasakysiu,
Kad man gyvenimas su tavimi-
Visas pasaulis, tartum rudens upė,
Pritilusi, šilta, ramia vaga
Čiurlenanti širdy...
2009
Užsisakykite:
Rašyti komentarus (Atom)
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą