Maniau,
Pasistatysiu namą-
Savo tvirtą pilį.
Ir ne iš smėlio
Kaip maži vaikai-
Pro atlapas duris
Įeis, išeis kaimynai,
Pro langus visada
Saulutė šviesą skleis...
Sakiau,
Ateisi, būsim dviese;
Susėsime prie stalo-
Ramybė žvakės atspindžiais
Ant sienos išsiskleis.
Basom ant lovos-
Kojas po savim suriesiu
Ir vėl pavirsime vaikais...
Kai galvą ant peties padėsiu,
Paseksiu pasaką-kažkas nemiega,
Po kilimu nykštukai vaikšto,
Ar matai?
Žinau,
Kada šikšnosparniai nuskrieja,
Balkšvoje mėnesienoje šešėliai
Būdavo ilgi...
Vis tiek į savo sielos namą
Prie tavęs atbėgau,
O sapnas tęsiasi-
Smėlio pilis
Sapnuoja ir seni...
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą