Paskutinieji šilto vėjo gūsiai
Prašvokščia pro beržyną
Ir skamba lapai blizgantys...
Prinokę žirginiai
Taip laukia savo naujo skrydžio
Kaip laisvės trokštantys vaikai...
Alsuoja žemė-dar taip šilta,
Viršukalnes nusmaigstę saulės spinduliai
Per vasarą paklojo patalėlį;
Į būsimus namus pasižiūrėjo
Paskutinės gėlės, žali dar medžiai iš aukštai.
Tarsi trumpam atsikvėpė kalneliai-
Pakriaušėse prigludo baltieji beržai,
O ąžuoliukai kiek aukščiau prie skardžio
Rudeniop užsnūdo...rytmetys vėlai.
Džiaugiuosi paprasta kalba gimtinės medžių-
Tik reikia į akis jiems pažiūrėjus atsiliept...
Tarp jų šaknų ir skruzdėlių takeliai;
Einu ir aš, žinau-pakvies.
Priglausiu ranką, paklausysiu,
Kaip tyliai čia dainuoja motina gamta.
Po mano kojom Lietuvos paveikslas plyti,
Toli prie Baltijos dar šniokščia
Rudens pakalbinta banga.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą