Klevai jau savo
Vaikučius brandina,
O riešutėlių vis po du
Ir dar daugiau.
Taip naują pamainą
Sau žemėje pasėja
Ir darosi senatvėje ramiau...
Pagelto javų varpos,
Grūdų kuokšteliai pasikėlė-
Miežių ir kviečių,
O aviža šluotelėmis sužėlė.
Kiek daug mažylių laukia
Galveles iškėlę,
Kad vėjas būtų palankus...
Trumpa ta vasara,
Bet viską spėja-
Sušildo seno kaulus,
Suteikia ir jaunam vilties.
Juk nuo pavasario visi skubėjo
Atskleisti žiedelius-
Gal ateitis per vasarą subręs.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą