Užaugo gulbių baltasparnių
Pūkuoti ir pilki vaikai.
Nebetelpa į tvenkinį nutūpę
Didžiuliai ateities planai...
Dėl duonos kąsnio lemta skristi-
Juk žiemos šalčio nebijai,
Nors baltos plunksnos
Ir tėvams baigia nukristi,
Bet auga šilti kailiniai.
O traukia tolimos kelionės-
Keliauja per padangę, jūriniais laivais;
Kiek akys mato,-horizonto toliai...
Apsisuka ratu ir grįžta,
Kur gimti namai.
2009
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą