Rūstus ežeras

Rubikių ežerą
Pašiaušia vėjas
Ir aimanuoja smėlis jo krante.
Išrautos žolės
Plaunamos artėja,
Su putom susimaišo,
Prigludusios prie nendrių
Tartum našlaitėlės,-
Tik atsidūsta skaudžiai
Ir giliai staiga...
Kiek jo gelmė
Gyvybių pasiėmus-
Gal nepagarbiai elgėsi

Su bangomis kažkas.
Dabar našlaičių byra ašarėlės,
Pavirsta tykštančiais purslais,

Raudona plaukia vakarais puta.
O, ežeras vėl kaktą raukia-
Kokia galinga trenkėsi jėga!
Vanduo tiktai per krikštą
Būna tyras, šventas.
Žmogaus likimas-
Kylanti ir besileidžianti,

Į nežinią sudūžtanti banga.
2009