Pavasario sulaukę

Prie ąžuolų, senų kelmų,

Mažytė gilė glaustosi,

Ją apdengė lapu

Ir šypsosi pavasario sulaukusi…

Senasis ąžuolas – miške

Ar tolimoje palaukėje,

Tėvo sodintame sode

Ir prie beržyno,

Mane šaukia…

Oi, ąžuole, gimtinės miškuose,

Ateinu, prisiglausiu,

Siūbuoja vėjas tau šakas,

Man taršo baltus plaukus…

Esu ir gilė,

Ir tavo šaka,

Sparnuota miško paukštė,

Dar neša vėjas svajones,

Į dainą žodis plaukia…

Čia – tik Neris,

Tenai vingiuoja Nemunas,

Šventoji išsiilgusi atplaukia,

Kur mes surasim šalį

Gražesnę už mūs Lietuvą,

Kur ąžuolas ir liepa

Vienas kitą šaukia.