Gerumo akys

Laikas uždeda mums šarvus

Su kantrybės apsiuvais,

O po jais – akių šviesa

Ir gerumo ašara per skruostą varva,

Kaip nematomas upelis,

Būk su jais ir šiandien,

Kai sunku visam pasauliui,

Daug lengviau liga praeis, –

Amžinas pasaulis lieka su gerais.

Man sunku ir tau blogai,

Nesitęs taip amžinai,

Braukiu ašarą ir tau nuo veido,

Kada susilies nors du lašai,

Bus laimingas ir dangus,

Žiūrės į žemę

Dideli akių lašai.