Netikėti sugrįžimai

Italija – menų šalis,

Paveikslai iškalbingi

Džiaugsmą mena,

Muzika – meilės serenados

Pritariant gitaroms…

Plaukia laiveliai,

Neša juos vilnis

Pro ištaigias pilis,

Palydi sužavėtos

Ne šių laikų sirenos…

Italija – tokia mums artima,

Savo kalbos ir tonais,

Kai supina kasas,

O vakare paleidžia

Žvitriosios italės…

Kokia šio amžiaus netektis,

Kada prityla šiandien serenados,

Gėla iš pat širdies,

Didžiulė motinų rauda

Ligos kankinamai Italijai.