Gėlių kalba

Mums gėlės – pagal pomėgį,

Pasirenkame ir pagal kvapą,

Progai pasitaikius skiname,

Padovanojame draugams,

Padedame ir prie kryžiaus,

Nuotakoms – į vainikus,

Baltas – tėveliams ant kapų,

Taip gerbiame ir mirusius.

Gėlės neklausia – žydi,

Pavasaris pašaukia,

O ruduo užmigdo…

Kaip man – taip gi ir tau,

Gyvenimas ir kelia,

Bet ir virkdo, –

Todėl ir daug spalvų,

Net žiemą ant palangės žydi

Šalčiui lauke spiginant.