Iš pokalbių

Mirtis – tai atskirtis

Nuo mylimų žmonių,

Kai negirdėsi balso,

Nebematysi jų akių,

Nešauks vardu,

Kad sėstume drauge

Ir vakarienę valgytume…

Niekas nesiūlys

Net upės gėlojo vandens,

Nors ir tekės pavasarį

Ir po ledu čiurlens,

Nekels stiklinės ir prie lūpų,

Nė lašo nebebus žėruojančio

Ant raskilos ryte,

O taip dar noriu

Šiandien atsigerti…

Bijo mirties visi,

Kas vertina gyvenimą

Ir priima sekundę meilės,

Net ir kančią.