Praregėjimai

Šviesa nesibaigia su diena,

Nakties šviesoje akys

Plačiau atsimerkia,

Pasipila žvaigždžių lietus

Ir sielą merkia…

Gyvybės šulinys – gilus,

Tėvai jį kasė nuo pat ryto,

O vakare išprakaituotus marškinius

Ant medžio tvorų padžiaustę

Meldėsi…

Kai gimstame, sušunkame,

Nors prigimtis – šviesi,

Kai mirštame,

Kažkas akis užmerkia...

O ką gali žinoti,

Gal aukštai ir bus šviesu,

Tik žemėje vis tyvuliuoja

Pelkės?