Žiūriu
be paliovos
Į
debesėlio veidą baltą,
Jo
kelias – tolimas,
Nežinoma
kryptis,
Viršuje
– žvaigždės,
Mėnulio
pilnatis
Delčia
pavirsta,
O tu
krenti į žemę
Vis
lietaus lašu ir girdai
Ryte
ir dieną, vakarais…
Pagirdytas
ir daigas kyla,
Apšviestas
tampa žalias,
Paskui
– juoda naktis…
Einu
su tavimi,
Nors
ir nežinoma kryptis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą