Oi, kaip dar norisi
sugrįžti,
Nuo vaikystės lango
pasistiebus
Aprėpti lygumas ir
kalnelius...
Baltus debesėlius
pasiekus
Aplankyti Anykščių
ežerus,
Liepų salą, kur
bangeles šiurena vėjas
Ir ešeriai, sugavę
smulkmę,
Už nendrių
slepiasi,
Kad neatimtų grobio
Iš jo stipresni –
Ešeriai, lydekos
riebios,
Neginčytų
vandenyje ribų,
Ėgi ir kirai
nenugvelbtų iš panosės ėdesio...
- - -
Pamatinės mūsų
teisės – vardas, pavardė,
Rašomos seniai
Ant antkapių ir
kryžių,
Nuolat išrėžiami
giliau,
Carų nuo seno
pasuose,
Kad į rekrutus
surinktų,
Eitų mūsų vyrai
Varu, prigąsdinti
kariautų
Ir nesugrįžtų
Čia, namo,
daugiau...
Istorija – ne vien
tik knygose, –
Ūžia ir bičių
aviliai,
Tariame maldos
žodžius,
Ėmiausi plunksnos
ir rašau…
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą