Kol
jaunas, laiko neturi,
Svarbiems
darbams
Nesi
dar nepasiruošęs,
Vilioja
akys ir plaukai,
O
vėjas mintis taršo nepaklausęs…
Daina
praskrenda pro ausis, –
Taip
kanarėlė suokia,
Kad
negirdi balsų kitokių,
Bėgdamas
į priekį…
Kai į
senatvės gatvę ateini,
Prisiglaudi
prie uosio,
Džiaugiesi,
kad jis tvirtas,
Net
ir nugriuvęs šviečia,
Pūzru
pavirtęs nėra niekinis…
Jaunystė
– labai labai trumpa,
Lyg
medis, augantis į šviesą,
Viršūnė
– danguje,
O
visų šaknys žemę siekia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą