Debesėlis tegu verkia

Džiaugiasi rudeniu

Žali kol kas miškai,

Dar žydi ir vėlyvos gėlės,

Ramunės baltos buria laimę,

Jų vidury – saulutės

Spindi taip geltonai,

Kad net ir saulei ankšta.

Net baugu skinti, –

Puokštė bus kukli,

O taip joms gera

Rudenį pasveikinti.

Kol iš dangaus dar krenta

Šiltos debesėlio ašaros,

Kurios jau greitai

Snaigėmis pavirs,

Užmigs ilgu miegu

Tarsi gražioji karalaitė...

Kaip skiriasi metų laikai,

O jaudina šis jausmas,

Kad viskas būna taip trumpai,

Net ašaras išspaudžia...

Byra dažniau lašai

Ir juodą žemę merkia,

Paklausiu ramunėlę:

„ Ar dar myli tu,

Prisimeni mūsų pavasarį?“

Tegu tik debesėlis verkia,

Mes rudenėliu pasidžiaukime.