2016 m. rugsėjo 26 d., pirmadienis

Sulaukiau




Sušildo vaiko šypsena, –
Taip gera, kaip jauku,
Kada užmiega
Man ant kelių, įsikibęs rankos.
Galbūt sapnuoja mamą,
O gal mane,
Sugeriančią jo šypseną,
Kaip saulę...
Gerai žinau – einu į rudenį,
Šalna jau žemę kausto,
Kad jo ilgai nevesiu
Ir gyvenimo gatve,
Bet dar matysiu
Pirmą žingsnį...
Koks dar vaiskus dangus,
Pro klevo lapų šydą rausvą,
O vaiko akys,
Du mažyčiai spinduliai,
Jos šypsosi, be žodžių klausia,
Kur ta šalis,
Kurioje visiems gera augti...
Oi, šią valandą
Nebebaisus ilgėjantis šešėlis, –
Toks tyras ir gaivus
Prisiminimų vakaras...
Sulaukiau.




Komentarų nėra: