2016 m. rugsėjo 16 d., penktadienis

Tau




Saulutė vis žemiau,
Rečiau pro langą žiūri
Ir pievose drugeliai
Vietos nebeturi –
Viena kita ramunė,
Kažkokia balta gėlė,
Kurgi be nutūpsi,
Reikia tolokai skristi,
Kai reikia pailsėt...
Daug jau nudžiuvusių
Smilgų liaunų,
Nusviro jų galvelės,
Lauksim jaunų.
Ta pasaka – be galo,
Tokia mūsų dalia,
Kad mažus užaugintume
Ir pasodintume prie stalo,
Nuvestume už rankos,
Parodytume medį, dangų...
To nepamiršk, nors būsi
Savo kelyje.



Komentarų nėra: